Gyvename labai įdomiu laikotarpiu, kai viskas vyksta ir keičiasi akimirksniu, vos suvokimui širdį palietus, aplinkybės keičiasi, ligos pasitraukia, materializuojasi ketinimai...
Ar kada pastebėjome kaip giliai galime būti įsitraukę į įdomų filmą? Mes taip susitapatiname su ekranų herojais, kad būname pikti dėl jų kvailysčių arba verkiame dėl jų praradimų! Visiškai mėgaujamės filmu, tačiau vis tiek yra suvokimas, kad mes esame tik žiūrovai, galime pasitraukti ir sugrįžti į savo normalius gyvenimus bet kurią akimirką.
Mūsų gyvenimas taip pat yra sudėtingas ir unikalus derinys iš daugybės kombinacijų – kai kurios malonios, kai kurios nelabai. O kad mūsų laimė būtų nepaliečiama šių praeinančių įvykių, turime išmokti stebėti savo gyvenimą, savo mintis, veiksmus ir jausmus, bei juos paleisti.
Turime suvokti, kad energija eina paskui mintį, kad mes patys kuriame savo gyvenimą nesąmoningai leisdami galybei minčių nepastebėtoms suktis mūsų galvoje. Tapkime dėmesingi, budrūs ir sąmoningai, stebėkime ką galvojame, stebėkime ką kalbame, stebėkime kaip jaučiamės... ir dažniausiai nuo mūsų vidinės būsenos, nuo mūsų nusistatymo priklauso ir tai, ką ir kaip mes darome, veikiame, kuriame.
Rinkimės sąmoningai kurti savo gyvenimą. Ne taip kaip gaunasi, o taip kaip noriu.
Mano tikslas savo pavyzdžiu parodyti žmonėms, kad gyvenimas gali būti kitoks, kad galima viską paleisti ir būti laimingiems, gyventi darnoje, ramybėje, pilnatvėje, meilėje ir taikoje su savimi bei su visu pasauliu. Noriu, kad visi žinotų, jog kiekvienas gali būti laimingu. Mano tikslas - kuo daugiau laimingų žmonių.
Tam reikia:
- Prisiimti 100% atsakomybę už savo gyvenimą
- Sekti, stebėti savo mintis ir jausmus bei juos paleisti
- Atrasti ribojančias pasąmonines bei karmines programas ir jas paleisti
- Atrasti, tai ko nemylime savyje, atleisti sau ir paleisti
- Paleisti nevertumo jausmą ir dėkoti sau bei visam pasauliui
- Pastebėti ko nepriimame aplinkoje, atsiprašyti, atleisti, padėkoti ir visa tai paleisti
- Suvokti priežasties – pasekmės dėsnį
- Būti sąmoningu stebėtoju ir taip visuomet išlaikyti vidinę ramybę, centraciją į save. Būti ne dalyviu, bet stebėtoju, kuris pastebi, kas vyksta, bet neįsisuka į įvykių verpetą.
Kviečiu išmokti paleisti viską, kas trugdo gyventi džiaugsme, meilėje ir ramybėje, bei tapti sąmoningais savo gyvenimo kūrėjais.
Su meile, Lidija Mačiūnienė