Praėjus dvejiems metams po skyrybų, kurias išgyvenau be galo skaudžiai, įkritau į apatinę būseną. Nieko nenorėjau daryti. Nenorėjau keltis, nenorėjau bendrauti, nenorėjau niekuo užsiimti, norėjau vieno – numirti. Vienintelė priežastis, kuri mane laikė, buvo vaikai. Vyriausiai dukrai Simonai tuomet jau buvo 15 m., sūnui Lukui 12 m. (jis, mūsų su vyru skyrybas išgyveno skaudžiausiai) ir mažylei Ievai 2 metukai. Tačiau dažnai pagalvodavau, gal jiems geriau būtų be mamos, nei su tokia mama, kuri nuolatos verkia, gailisi savęs, sėdi kiauras dienas ir žiūri į vieną tašką...
Įsigijau priklausomybę, kuri turėjo mane nuvesti į mirtį. Pradėjau dideliais kiekiais valgyti druską, mažiausiai keturi valgomieji šaukštai su kaupais per dieną. Supratau, kad siaubingai kenkiu sau, bet sustoti negalėjau. Šitaip alinamas mano organizmas dar po dviejų metų visiškai sugriuvo. Užpuolė ligos ir jokiais vaistais nenumalšinami skausmai.
Uždegiminis dermatitas – kaklas, sprandas, krūtinė, ausys, galva, rankos ryškiai raudona ir sugrubusi oda. Pradėjo pilti papilomos, po 10-15 atsirasdavo naujokių per naktį, visas jas draskiau, krapščiau, deginau neleidau nei vienai užsilikti. Didžiuliai skausmai kiaušidėse – apsivertusi tai viena, tai kita kiaušidė, cistos.
Traukuliai, prasidėjo nuo traukulių kojose, perėjo į rankas ir palaipsniui apėmė visą kūną. Tik atsisėdu medituoti, pailsėti ar atsigulu miegoti ir prasideda – purto visą kūną. Ko pasėkoje negaliu išsimiegoti, negaliu medituoti ir negaliu skaityti knygų, pradeda purtyti vos tik įėjus į ramybės būseną.
Širdis kaip kokios daugiametės širdininkės: dūstu, permušimai, greitai pavargstu, užlipus laiptais turiu pasėdėti, kad nenualpčiau. Nėra energijos veikti.
Bet visa tai juokai palyginus su tais skausmais kurie mane sukaustė ir nesiruošė visiškai paleisti. Prasidėjo siaubingi galvos raumenų mėšlungiški spazmai, sutraukdavo visą galvą mėšlungis ir neatleidžia valandą, dvi, o kartais ir visą naktį spazmai kartodavosi vienas paskui kitą. Negalėdavau net atsigulti. Išgyvenau siaubingą pragarą ir supratau, kad reikia skubiai kažką daryti. Pradėjau gyventi su diklofenako žvakutėmis, kad galėčiau rasti sprendimą turėjau turėti blaivų protą, o skausmas aptemdė viską – juoda naktis, be prošvaisčių. Po dviejų savaičių tokios kančios nuvažiavau pas osteopatę indra Vilniuje. Ji kai pamatė mano kaukolę išsigando, sako: „tokio atvejo dar nesu turėjusi“. Kaukolės kaulai buvo užlipę vienas ant kito. Gydymo eigoje ji išlaisvino energiją ir kaukolės kaulai sugryžo į savo vietas. Jausmas lyg iki šiol akyse buvusi žalia spalva nuo skausmo išnyko, atsipalaidavo, atsileido, nuslūgo, skausmo nebeliko. Po gydymo spazmai daugiau niekada nepasikartojo. Ji gydė klausinėdama ir vesdama mane į priežasties suvokimą, kodėl taip atsitiko. Padėjo suprasti, kaip pati susikūriau šią problemą.
Gyvenimas, man, atrodė labai sunkus, pykau ant savęs, ant Dievo, kad man nepadeda, nežinojau kaip pasirūpinti trimis savo vaikais ir savimi, buvau visiškoje neviltyje. Tarsi pati būčiau spaudusi sau galvą ieškodama atsakymo į šiuos klausimus.
Spazmų ir skausmų nebeliko, bet mano kūnas buvo labai ligotas, nejudrus, galvos pasukimo amplitudė labai maža, surakintas sprandas, nejudrūs sąnariai, skaudanti nugara, senstanti oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys ir silpni plaukai, migrenos priepuoliai...
Ir visa tai nutiko dėl netinkamos mitybos, nejudrumo, didelio kiekio suvartojamos druskos ir žinoma, nuo sunkių emocijų.
Žinojau, jei nieko nepakeisiu, greitai teks atsisveikinti su šiuo gyvenimu. Pradėjau ieškoti literatūros, skaityti straipsnius ir bandžiau susivokti ką reikia daryti. Supratau, kad labai noriu gyventi. Todėl privalau nustoti valgyti druską, pakeisti mitybą bei išsilaisvinti iš sunkių emocijų ir slegiančių minčių. Tačiau Kaip?
Palaipsniui radau atsakymus į visus klausimus...
Atradau emocijų paleidimo techniką, kuri man padėjo pereiti į lengvesnę emocinę būseną bei paleisti priklausomybę druskai. Kas dieną paleidinėjau pyktį, neapykantą, baimes, beviltiškumą, trūkumą saugumo, trūkumą pritarimo, savigraužą, savigailą, bejėgiškumą, norą atsiskirti nuo viso pasaulio ir t.t...
Visiškai pakeičiau mitybą, perėjau į žaliavalgystę. Valgiau taip – parą išmirkytas avižas (pilno grūdo) sutrindavau su bananu, špinatais ar kitomis žolėmis ir gerdavau tris kartus per dieną. Taip maitinausi mėnesį, vėliau perėjau prie sulčiavmo, gerdavau tik vaisių sultis. Pradėjau sportuoti.
Tuo metu praėjau Dmitrijaus Lapšinovo kursą ir išmokau daryti energetines praktikas „ci gun“, atstatančias visas organizmo sistemas.
Taip pat praėjau Olgos Podorovskajos internetinį kvėpavimo kursą, kuris gydo organizmą per išsivalymą, šalinami toksinai, gleivės, šlakai bei keliamas PH iš rūgštinio į šarminį. Parašysiu sekantį straipsnį apie tai, kaip kvėpavimas susijęs su PH bei organizmo valymusi ir sveikimu.
Pakeitus mitybą, paleidus nuoskaudas, pradėjus sportuoti, intensyviai atliekant kvėpavimo praktikas pagal pateiktą metodiką bei darant energetines „ci gun“ praktikas, situacija sparčiai gerėjo. Atsirado energijos, sugrįžo noras gyventi, akyse pasidarė šviesiau. Po pusės metų buvau beveik sveika, liko tik traukuliai. Su jais vedu derybas dar ir šiandien.
Kokią žinią noriu jums perduoti, su šia savo istorija?
Kad ir kokioje sunkioje situacijoje bebūtumėte, išėjimas iš jos visada yra. Tikrai yra!
Mūsų sveikatai įtaką daro: emocijos, mityba, sportas ir kvėpavimas. Tačiau pats didžiausias svoris tenka emocijoms. Jei mes būsime linksmi, laimingi, ramūs – su visu kitu organizmas susitvarkys. Svarbu, kad būtume atsipalaidavę ir leistume lengvai cirkuliuoti gyvybinei energijai.
Su Meile Lidija