Straipsniai » Sąmoningumas

Atsiverk meilei
Atsiverk meilei

 

Neieškok meilės, nesistenk priversti kitus mylėti tave. Tiesiog būk pati/s tuo, ko ieškai. Nebūk tuo, kuri/is prašo, reikalauja ir pyksta kai negauna. Būk tuo, kuri/is turi ir gali dalintis. Būk geresniu, plačiai atverk savo širdį, be noro gauti atgal. Tau skauda? Tu išsekusi/ęs? Neturi nieko, kuo galėtum dalintis? Siaubingai jautiesi?

 

Vienaip ar kitaip, atsiverk. Dabar tau atrodo, kad užsidarius mažiau skauda, tačiau tai ne tiesa. Jei tai būtų tiesa tau neskaudėtų, juk visuomet esi užsidariusi/ęs. Tiesa yra tokia: kai mes užsidarome, užsidarome nuo visko, net ir nuo meilės.

 

 

 

 

 

Tai kas parašyta toliau skaityk lėtai, pajausdama/s ir žinok, kad viskas vyksta būtent taip, leisk savo meilei išsiskleisti, plėstis ir augti. Mintimis sugrįžk į kūną, pastebėk savo kvėpavimą, sutelk dėmesį širdies plote.

 

Ar gali atsiverti ir paieškoti bent mažo trupinėlio meilės savo širdyje...  
Ar gali leisti tai meilei skleistis ir augti... (tiesiog stebėk, kaip tai vyksta) 
Ar gali leisti šiai energijai pripildyti kiekvieną tavo kūno ląstelę, prisodrinti visą tavo energetinį lauką (stebėk, jausk ar paprasčiausiai žinok)

ar gali leisti šiai energijai trykšti į visas puses lyg iš fontano... 
ar gali leisti šiai, meilės energijai ištirpdyti visą tavo skausmą, kančią, bejėgiškumą, pyktį, pavydą, pagiežą, nusivylimą, baimę... viską, kas nėra meilė... 
Nes meilės energijoje, meilės šviesoje ištirpsta viskas, tik reikia tavo sutikimo, tavo sprendimo.

Tad priimk sprendimą išsilaisvinti ir  stebėk, kaip viskas transformuojasi, sklaidosi ir lengvėja...

 

Išgyvenus kančią ir ją paleidus ar ištirpdžius, tavyje gimsta atjauta. Atjauta sau, žmonėms ir visam pasauliui.

 

Tavyje įsivyrauja ramybė ir žinojimas: nėra to, kuris ateis ir išgelbės tave, nėra to, kuris paims tavo skausmą, nėra to, kuris duos tau meilės ir pritarimo, nėra to, kuris suteiks tau saugumą ir ramybę. Tik tu gali tai duoti sau... tik tu. Ir tas žinojimas, kas kart stiprėja ir auga. Nes kai myli ir priimi save visokią/į, tuomet ir pasaulis priima ir myli tave visokią/į, o tu tuo tarpu myli ir priimi visokį pasaulį.

 

Atrodo labai painu, bet iš tiesų viskas paprasta. Kai viduje jaučiame trūkumą, spinduliuojame trūkumą, o Visata atsiliepia, ji supranta, kad  nori to trūkumo dar daugiau. Visata supranta mus per vibraciją. Jei vibruoji nerimą ar baimę, gauni vis daugiau situacijų, kuriuose nerimas ir  baimės jausmas sustiprėja. Jei vibruoji nuolatinį nepasitenkinimą – gauni vis daugiau situacijų iššaukiančių tavo nepasitenkinimą.

 

Kai tai žinai, supranti: jei vibruoji meilę, ramybę, džiaugsmą, priėmimą, pilnatvę, tuomet, būtent tai ir ateina į tavo gyvenimą.

 

Tad atsiverk meilei. Nėra prasmės daugiau saugoti ir slėpti savo sužeistą širdį. Nereikia daugiau savęs kankinti, nereikia ribų, apsaugų ir šarvų. Nebeieškok meilės išorėje, ten jos nėra... kiti visuomet nuvils tave, kol nepripažinsi sau, kad meilė yra tavo širdyje. Ten ji yra visada, nepriklausomai nuo to: jauti ar ne, žinai ar ne, ten ji yra visada, tik leisk jai skleistis ir augti.

 

Saulė šviečia ir skleidžia šilumą milijardus metų. Ji mėgaujasi savo dalijimusi. Būk saule, nešk šviesą ir šilumą ir mėgaukis tuo. Davimas teikia džiaugsmą ir pilnatvę.

 

 

Autorė Lidija Mačiūnienė