Nesistenk būti virš kažko arba kažkuo. Taip tik atstumsi dar vieną dalį savęs, kuriai reikia dėmesio, švelnumo ir meilės. 

Nesistenk pabėgti nuo savo skausmo, liūdesio, pasimetimo, tuštumos jausmo, vienatvės, ilgesio...

Pajausk šiuos jausmus pilnai, leisk jiems plėstis ir augti, priimk juos su meile. Leisk energijai laisvai tekėti tavo kūnu, perleisk ją per save. Nespausk, nebėk, neignoruok, neslopink... tiesiog stebėk, kaip įvairių jausmų energija juda tavo kūnu, pakyla ir išsisklaido.

Tai nėra kažkokie blogi, negatyvūs jausmai. Jie nėra tavo nesėkmės, silpnumo įrodymas, jie nėra griaunantys ar kenkiantys, jie nėra tavo priešai. Jie yra sąmonės dalis, visumos fragmentas, jie nori būti giliai išjausti, pripažinti, priimti ir paleisti.

Jie neatėjo, tam, kad tave nubaustų. Nustok stumti juos ir sutik pajausti jų beribę, nevisai malonią ir galingą energiją. Nuolatinį bangavimą, kaitą, intensyvumą, virpėjimą ir išsisklaidymą, bei transformaciją į meilės energiją.

Drąsą gyventi – tai nėra, vienas iš punktų, tavo tiksluose, tai daugiau tavo sprendimas mylėti viską savyje, sutikti jausti visus jausmus. Pilnai priimti visą savo gyvenimą: džiaugsmą, liūdesį ir pyktį, sėkmę ir nesėkmę, laimę, nelaimę ir kančią, atstūmimą ir priėmimą, skausmą, neviltį, bejėgiškumą ir beviltiškumą, pasimetimą ir aiškų žinojimą... Mylėk viską savo didele meile.

Taip tu galėsi drąsiai žengti į nežinomybę, su kuria tapatini ateitį. Ateitis neatrodys bauginanti ir neaiški. Nes viskas ką gali joje patirti, tai jausmai. Kai moki priimti ir paleisti jausmus – esi drąsoje gyventi.

Autorė Lidija Mačiūnienė