Suvokus jausmų kilmę daug lengviau juos paleisti.
Kas tai jaučia?
Kam skauda?
Kas gali tai paleisti?
Pyktis/ Neapykanta – kai ant kažko pyksti, turi Išdidų žinojimą, kad jis pasielgė netinkamai. Bet ar gali pastebėti, kad jei jis taip pasielgė su tavimi vadinasi tai buvo tavo viduje – energetiniame lauke. Paleisk savo išdidų žinojimą, kad tai yra blogai, suvok savo pamoką ir padėkok tam žmogui už galimybę pamatyti, ką turi iš savęs paleisti.
Baimė/ Nerimas/ Jaudulys - Kai jauti baimę, paklausk jos nuo ko ji tave saugo. Ačiū tau baime, kad mane saugoji. Tu esi mano dalis ir aš tave myliu. Tu gali čia būti tiek kiek nori, bet lygiai taip pat, tu gali išeiti, kada tik panorėsi. Baimės turi tendenciją realizuotis, kuo labiau bijai, tuo didesnė tikimybė, kad tai įvyks. Tai ar gali bent kelioms akimirkoms paleisti norą, kad tai įvyktų? Ko dar bijai, kas gali nutikti tokio blogo, kai tai įvyks? Paleisk viską kas kyla, jausmus ir mintis.
Gėda/ Kaltė/ Bausmė - Kai jautiesi kaltas, savęs nemyli – nori nubausti, kad kiti nebe nubaustų. Ar gali paleisti visą savo Išdidų žinojimą kas yra gerai, o kas yra blogai? Paleisti kaltės jausmą, nemeilę ir nepritarimą sau. Duoti meilės ir pritarimo sau, tol kol kaltės jausmas liks nulinis ir jausi visišką meilę ir pritarimą sau. Paklausk savęs, kas nusprendė jausti gėda/kaltę? Tu nusprendei jausti, tai tu gali nuspręsti paleisti.
Skausmas dvasinis/ Kančia – kai mus kas nors įskaudina, laikomės kančios, galvodami, kad jei paleisiu, tai tuo pačiu metu atleisiu savo skriaudėjui. Patikrink kam skauda, tau ar jam? Tai kas geriau laikytis skausmo ir būti teisiu ar būti laisvu? Ir žr. Pyktis.
Skausmas fizinis Simptomai, kaip ir emocijos, kartais palengvėja ar net visiškai išnyksta, jeigu juos visiškai priimame ir pasistengiame pajausti kuo aiškiau. Jie išlieka ir stiprėja iš dalies tik todėl, kad mes jiems priešinamės. Turime savo istoriją apie konkretų skausmą ar ligą, ši istoriją ir laiko įkalintus pojūčius kūne. Reikia paleisti visas mintis, ką galvoju apie savo skausmą ar ligą.
Artimo skausmas – kai artimi žmonės kenčia, mums atrodo, kad ir mes turime kartu su jais kentėti. Bet patikrink ar tavo solidarumas kančioje gali jam kažkaip padėti? O jei tu paleisi tai, būsi ramus, tuomet tikrai ateis minčių, kaip galėtum jam padėti.
Išdavystė/ Melas – jei tave kažkas išdavė, apgavo tai gali paklausti savęs, kur aš taip elgiuosi, arba pasižiūrėk, gal tu nuolatos pats save išduodi? Paleisk visą neapykanta, žinojimą, kad tai yra blogai, suvok savo pamokas ir padėkok tave išdavusiam už galimybę tai priimti ir mylėti.
Pavydas - kai kitiems pavydime, vadinasi galvojame, kad jie turi, o aš negaliu to turėti, nes man nebeliks, neužteks, nemokėsiu įsigyti, nesugebėsiu ir t.t., šioje vietoje pastebėk, kad visatoje yra visko, ir tu neturi tik todėl, kad neleidi sau turėti. Paleisk visas ribojančias mintis ir turėk.
Išdidumas – visur, kur užstringi ir negali paleisti, pastebėk, tu laikaisi savo išdidumo ar savo išdidaus žinojimo, kad taip elgtis negalima, kad tai yra blogai. Ir tuo pačiu tu laikaisi kančios. Tai pasirink, nori būti teisus ar laisvas?
Autorė Lidija Mačiūnienė