Labai dažnai aš girdžiu klausimą: “Kaip?” Kaip augti ir tobulėti, kaip kažko pasiekti, kaip pasikeisti, kaip tapti stipriu ar dar kažkokiu? Žmogus, užduodantis tuos klausimus, nori išgirsti, kažkokius konkrečius atsakymus, patarimus, nurodymus. Tačiau joks patarimas neduos norimų rezultatų. Veiksmai, nuves tik tiek, kiek užteks žmogui valios pastangų.
Ketinimas – tai jėga, viršijanti mūsų asmeninę jėgą. Esame mes, ir yra Pasaulis. Ketinimas – tai mūsų judėjimo kryptis. Ketinimas – tai tiesa su savimi pačiu.
Pavyzdžiui, man sako žmogus: niekas manęs nedžiugina šiame gyvenime. Darbas per sunkus, atlyginimas per mažas, žmona šalta ir abejinga, sveikatos nėra… Laikas eina, o aš nieko nepasiekiau. Noriu kitokio gyvenimo.
- Jei nori kitokio gyvenimo – keiskis.
- Kaip?
- Išsakyk ketinimą.
- Kaip jį formuluoti?
- Paprasčiausiai… turėk ketinimą pasikeisti.
Jis ir toliau klausinėja: “kaip?”. Jam reikia, kaip vaikui, viską surašyti pa žingsniui. Tačiau ketinimas neturi plano. Ketinimas – tai išjautimas ir žinojimas. Ketinimas – tai jausmas, kad tai jau įvyko. Ketinimas - tai pasidavimas ateinančioms mintims, spontaniškiems veiksmas, idėjoms, kūrybai... Nesvarbu kaip keisis, svarbu, kad keisis. Jei ketinimas nuoširdus, tai viskas pavyks.
Patį ketinimą išsakome iš savo vidinės jėgos. Ir jei esame ne tiesoje patys su savimi, pasibaigia energija ir entuziazmas. Tas ketinimas mūsų nebejaudina, nebemotyvuoja, mums net nepavyksta sugeneruoti turėjimo jausmo. Tikras, švarus ir nuoširdus ketinimas – nenurimsta ir niekada neužgęsta!!!
Ir jei tavo ketinimas tikras – jis tampa Visatos ketinimu. Visata, žmonės bei aplinka prisijungia prie tavo ketinimo ir jis pradedamas vykdyti.