Mes visada labai gerai pastebime kitų žmonių trūkumus
1. Mes beveik visada, labai gerai pastebime kitų žmonių trūkumus, ir tuo pačiu metu, mes nepastebime savo trūkų, todėl mes manome, kad visi sunkumai ir problemos kyla dėl kitų žmonių trūkumų.
2. Kadangi laisvai leidžiame sau turėti nepastebėtus trūkumus ir praleidžiam juos šalia mūsų gyvenimo įvykių tai, mes lengvai kaltiname kitus žmones ir darome išvadas, kad visi mūsų sunkumai kyla tik dėl kitų žmonių trūkumų.
3. Tam, kad pradėtume kaltinimo procesą, mes iš anksto numanome, kad aplinkiniai turi ketinimų mums pakenkti.
4. Pagrindinis mūsų nesąmoningo elgesio motyvas – yra ne noras pasižiūrėti į save.
5. Mes iššvaistome savo energiją kaltindami kitus ir praleidžiame galimybė pasižiūrėti į save.
6. Mes tikimės, kad kiti žmonės, įvykiai ar aplinkybės gali padaryti mus laimingais.
7. Mes atstumiame galimybę prisiimti atsakomybę ir esantį momentą padaryti pačiu laimingiausiu momentu savo gyvenime.
8. Mes paleidžiame savo gebėjimą keisti įvykius, aplinkybes ir elgesį kitų žmonių mūsų atžvilgiu.
9. Mes neefektyviai ir be jokių rezultatų taisome kitus žmones ar jų poelgius.
10. Mes nepastebime, kad patys renkamės kaip jaustis – nuskriaustais, piktais, įsižeidusiais ir nelaimingais, ar prisiimti atsakomybę ir jaustis puikiai.
11. Mums būtina išsiugdyti supratimą, kad „Nežiūrint į tai, kad aš matau trūkumus kitų žmonių, AŠ ŽINAU, kad MANO problemos atsiranda ne dėl JŲ trūkumų. MANO problemos atsiranda dėl MANO klaidų ir trūkumų, kurių AŠ nematau, ar nenoriu matyti ir ką nors keisti ar taisyti“.
12. Mes neturime supratimo ir nepripažįstame, kad mes patys kuriame savo ateitį, kurios siekiame išvengti, pastoviai galvodami apie ją ir pergyvendami dėl nepalankių mums aplinkybių, kurios gali nutikti.
13. Mes praleidžiame galimybę matyti, koks nuostabus yra šis momentas, vietoj to koncentruojamės į nemalonią ir pavojingą ateitį.
14. Mes pervertiname kitų žmonių galimybes mus kontroliuoti, to pasėkoje galvojame, kad yra dalykai kuriuos mes privalome daryti.
15. Bet kokio veiksmo vykdymas su mintimi, kas aš „privalau“ tai daryti – tai paneigimas to, kad Aš viską renkuosi savo gyvenime.
16. Mes darbus paverčiame į „AŠ PRIVALAU“ ir suvaržome savo „AŠ NORIU“, kad pateisintume nedalyvavimą savo gyvenimo kūryboje.
Bilas Ridleris