Sveikas, aš rašau būtent tau, mielas žmogau. Skaityk tai ramiai,  pajausdamas ir prisipildydamas džiaugsmu bei meile. Štai taip. Tu esi nuostabus žmogus. Tu turi gražią sielą. Visada prisiminki tai. Tavo akys – pilnos gėrio ir meilės.

Tavo kerinti šypsena ir užkrečiantis juokas, malonus ir mielas balsas, o svarbiausia tu spinduliuoji meilę, dėkingumą ar paprasčiausiai tylų džiaugsmą ir skleidi tai pasauliui. Ar žinai kodėl? – Todėl, kad tu esi siela. Pažadėk, prašau, kad tu padarysi viską ką gali ir netgi tai kas atrodo neįmanoma, tam kad būtum nuoširdžiai laimingas visada.

Tai daug lengviau, nei gali atrodyti. Užmerk akis ir viską, kas tave jaudina, neramina, pykdo, erzina tiesiog... paleisk. Taip, paleisk! Taip lengvai ir paprastai. Tereikia tavo sprendimo paleisti. Ir tuomet visą savo dėmesį sutelk į tai kas tave džiugina: į meilę, ramybę, pilnatvę... į dėkingumą. Tai paprasta, pripildyk šią akimirką keliančiomis ir tave palaikančiomis emocijomis.

Ši akimirka kuria tavo sekančią akimirką, o sekanti – dar sekančią. Kuo daugiau sąmoningai pasirinkti būti gerose emocijose, tuo dažniau jos pačios pas tave ateis iš išorės: kažkas paskys gražų žodį, kažkas nusišypsos, kažkas pavaišins ledais, pakvies pasivaikščioti... ir tada pamatysi kiek daug progų yra būti džiaugsmingu.

Viskas bus gerai, net neabejok tuo! Na gi, nusišypsok… pažvelk į savo sielą, tu nuostabus, kaip ir ji. Esu dėkinga tau, kad skaitai… Dėkoju tau už tai, kad tiesiog esi. Jausk tai ir būk tuo, kuris neša šviesą kitiems...

Autorė Lidija Mačiūnienė