Svarbiausias žingsnis kelyje į pilnatvę... Ramybe bei džiaugsmu užpildytą gyvenimą – tai Meilė sau, besąlyginė meilė sau... visiškas savęs priėmimas.

Jei nemyli savęs besąlygiškai, negali besąlygiškai mylėti ir kito. Taigi mylėk save. Mylėk savo (ne)tobulumą tokį, koks jis yra.

Tau kyla klausimas, kaip mylėti savyje tai, kas nepatinka, tai, su kuo tu nuolatos kovoji (persivalgymas, tingėjimas, rėkimas, neatsakingumas, baimės, pavydas, gobšumas, vėlavimas, atidėliojimas, neveiklumas...)?

Visatoje nėra klaidų, todėl nėra nieko nei gerai, nei blogai, tik tavo požiūris į save patį, tave smugdo arba kelia ir palaiko. Kiekviena savybė, kaip moneta, turi dvi puses. Žiūrėdamas į vieną pusę gali matyti minusus, bet apvertęs ir atidžiai patyrinėjęs antrąją pusę, atrasi daug pliusų.

Įsivaizduok, kad viskas, kas tau nepatinka, yra nuostabus, dar neatrastas tavo aspektas.

Tavo dalis, kurią tu vadini „neapgalvotu spręndimu“ apvertęs pamatysi, kad tai „spontaniškumas“, pasitikėjimas, lengvumas...

Tavo dalis, kurią tu vadini „neapdairumu“, kitoje monetos pusėje slepiasi tavo „drąsa“. O tavo „nedrąsa“ – kitoje pusėje tampa „apdairumu“.

Tavo dalis, kurią kiti vadina „arogancija“, yra „pasitikėjimo savimi“ išraiška.

Tavo dalis, kurią kiti vadina „pavydu“, apvertus pamatysi, kad tai, kaip „kompasas“, rodantis, tau, kuria kryptimi judėti. Ko tu nori, kur link turi eiti, kad tai turėtum.

Tai, ką tu vadini „tingėjimu“, kitoje pusėje – yra kaip oficialus leidimas sau „pailsėti“.

Tai, ką tu vadini „melu“, kitoje monetos pusėje yra, kaip „apsauga“, apsauganti tave ar kitą žmogų nuo nereikalingos informacijos.

Jei jautiesi „silpnos sveikatos“, patyrinėk kas už to slepiasi. Gal tau nereikia kažko „daryti“, gal gauni „dėmesio“ ir rūpestį, gal turi laiko skaityti... ar daryti tai, ko negalėtum jei būtum stiprios sveikatos.

Visi jūsų vadinamieji „blogiausi bruožai“ yra ne kas kita, kaip veikimo strategija, kuri turi savo minusus ir savo pliusus.

Tai, kas priverčia žmones tave mylėti, yra tas pats, už ką jie tave kritikuoja ir smerkia jei jaučia, kad per stipriai save išreiški.

Jie mylės tave už tavo norą greitai priimti sprendimus, tačiau jei tai darysi per greitai ir per aktyviai, jie sakys, kad esi neatsakingas.

Jie mylės tave už neįtikėtiną gebėjimą spręsti problemas, bet jei tai darysi per dažnai ir per aktyviai, jie tau pasakys, kad visada viską darai taip, kaip tu nori, nepaisydamas kitų nuomonės.

Jie mylės tave dėl humoro jausmo, bet jei jį rodysi per dažnai ir per aktyviai, apkaltins, kad esi lengvabūdiškas žmogus.

Ir visa tai yra apie jų nemeilę sau tokiam. Tavo tikslas priimti save visokį ir išreikšti save gyvenime taip, kaip tau norisi...

Jei tau nepatinka kažkuri tavo išraiška, priimk save tokį ir tuomet galėsi sąmoningai rinktis, kaip save išreikšti.

Tol, kol nemyli savęs „meluojančio“, tol negali nustoti meluoti, nes kovoji su savimi. Kuo stipriau kovoji su savo savybėmis, tuo tvirčiau jos tavyje įsitvirtina. Kai priimi save, turi laisvę rinktis.

Mylėk save, žaisk gyvenimą taip, kaip tau patinka, būk laisvas, pakilk aukščiau, virš kolektyvinės sąmonės, virš smerkimo ir teisimo, susiliek su Dieviškąją sąmone ir leisk sau tiesiog būti...

Nei vienas tavo aspektas nėra „neteisingas“ ar „blogas“. Viskam savas laikas ir vieta, kiekvienas aspektas neša tau patyrimą, o tai tampa tavo išmintimi, kuri išlieka kaip Sielos įrašas...

Menas gyventi yra menas mylėti visus savo aspektus, visas savo išraiškas, veikimo strategijas ir visas savo savybes. Menas gyventi, tai menas – visada išlikti savimi.

Nuostabiausias suvokimas yra tai, kad tau nereikia nieko keisti, kad būtum mylimu. Tau nereikia su savimi kovoti, slėptis po kaukėmis ar vaidmenimis, tau nereikia neigti savęs. Nekaltink jokių savo išraiškos aspektų, nebandyk savęs ištaisyti ar atsikratyti tam tikrų dalių.

Tu esi tai kas esi, tobula Dievo būtybė. Vienintelis dalykas ką tau reikia padaryti, tai nuspręsti mylėti save visokį.

Veik, išsireišk save, tyrinėk ir stebėk gyvenimą, savo jausmus, žmonių reakcijas ir kas be nutiktų –  Mylėk Save.

Tai reiškia, kad gali vėl mylėti viską savyje, kaip mylėjai vaikystėje. Tai nuostabus leidimas sau grįžti į save.

Ir dar vienas „Meilės Sau“ stebuklas – kai tu myli save visokį, tu myli visus žmones „visokius“, su visais jų aspektais bei išraiškomis ir tuomet visas pasaulis myli tave „visokį“. Atsiranda Laisvė gyventi, lengvumas, ramybė, pasitikėjimas... Tu patiri Gyvenimo Pilnatvę.