Tibeto medicina skiria 46 650 skonių. Šeši iš jų yra pagrindiniai: saldus, rūgštus, sūrus, kartus, aštrus ir sutraukiantis. Vieno iš šių skonių dominavimas mūsų kasdieniame racione, pagal tibetiečius, gali kūnui padaryti žalos.

Dr. Wangpo sako, jog saldus maistas (fruktozė, gliukozė)  didina apetitą, teikia jėgų, yra naudingas vaikams, seneliams, liesiems, nusilpusiems žmonėms ir tiems, kurių silpni plaučiai ir gerklė. Jis padeda organizmui gydytis žaizdas, valytis nuodus; suteikia plaukams blizgesio; gydo vėjo ir tulžies ligas. Tačiau jo perteklius trikdo gleivių pusiausvyrą ir kelia su tuo susijusių ligų pavojų.

Rūgštumas sukelia dantų atšipimą, didina seilėtekį. Suteikia kūnui šilumos, gerina kraują, kelia apetitą, šalina įtampą, stresą, ypač moterims, gerina virškinimą. Nesaikingas rūgštumas trikdo šlapimo pūslės darbą, blogina kraują, sukelia galvos svaigimą, raumenų suglebimą, odos niežulį, spuogus, bėrimus.

Sūrumas didina vidinį karštį, apetitą, aktyvina virškinimą, normalizuoja tulžį, šalina pykinimą. Esant pertekliui randasi raukšlės, krenta ir žyla plaukai, mažėja jėgų, kyla pavojus susirgti kraujo liga.

Kartumas skatina tulžies pūslės darbą, šalina parazitus iš skrandžio, stabdo vėmimą, viduriavimą, gydo virškinamojo trakto ligas. Perteklius „šaldo“ organizmą, trikdo vėjo ir gleivių balansą, o tai gresia organizmo išsekimu, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligomis.

Aštrus skonis gydo žaizdas, teikia šilumos, gerina virškinimą, apetitą, „džiovina“ kūno gleives ir valo skrandį. Perteklius sukelia drebulį, stuburo, juosmens skausmus, blogina šlapimo sistemos veiklą, mažina tonusą.

Sutraukiantis skonis gerina kraują, gerai veikia tulžį, gydo žaizdas. Dėl pertekliaus randasi daug gleivių organizme, o tai veda į „šalčio ligas“: prostatitą, cistitą, kepenų veiklos sutrikimą ir t. t.